_gaq.push(['_trackPageview']); (function() { var ga = document.createElement('script'); ga.type = 'text/javascript'; ga.async = true; ga.src = ('https:' == document.location.protocol ? 'https://ssl' : 'http://www') + '.google-analytics.com/ga.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(ga, s); })();

Filmukas

Posted in Uncategorized on sausio 28th, 2011 by Lolka

Žiūrėjau, žiūrėjau tą filmuką, patyliukais svajodama apie tokias galias 😉 O, jei galėčiau.. Sukčiau ir sukčiau, į ten, kur šilta ir jauku, taip jauku, kad, atrodo, savaime sprendžiasi viskas, kas dabar neduoda ramybės.

Žinau, kad nesu vienintelė, kuri mielai sukinėtų savo ASMENINĮ filmuką, modeliuodama patį optimaliausią variantą. Daug kas ne tik svajoja, bet ir prasuka jį pagal galimybes, be gailesčio atsikratydamai to, kas kliūna, skaudina, be ko, atrodo, galima nesunkiai apsieiti.Tik va galvoju.. kiek nebaudžiamam galima jį prasukinėti?.. Ir iki kokios ribos. Kad finiše nebūtų gaila, jog liko tiek nedaug..


We Wish You a Merry Christmas..

Posted in Uncategorized on gruodžio 24th, 2010 by Lolka

Šiltų, jaukių ir ramių Jums švenčių, blogiečiai:)

Für Elise

Posted in Uncategorized on spalio 16th, 2010 by Lolka

Mestelėjo rokiškis anąkart tokią idėją, tai mano palėpėj kelias dienas skamba šitos – pakaitom 😀

Naktis

Posted in Uncategorized on spalio 3rd, 2010 by Lolka

Giedra naktis.. Ir mėnulis visai simpatiškas: šiek tiek apdilęs, bet palydovas visai neprastas, ypač tamsiose pakampėse..:) Nedaug ėjau, tai taip ir nesupratau: čia jis mane lydėjo, ar aš jį sekiau.. Žodžiu, nei kas ypatingo, nei ką, bet ant melancholijos patraukė:) Tai va, radau, klausau ir.. net patinka:)

Rudenėja..

Posted in Uncategorized on rugsėjo 27th, 2010 by Lolka

Nemėgstu rudens. Pavasarį, vasarą myliu. Rudens – ne. Jis – lyg pilka šmėkla, atsirandanti netikėtai iš nežinia kur. Nežinia kodėl. Šmėkla, atimanti viską: spalvas, žydrą dangų, medžių lapus, šiltą vėją, saulėlydžius. Viską. Net jausmus.

Bet šiandien jis buvo gražus 🙂 Ryte, kai ėjau į darbą. Jokio vėjo. Pilkšvai melsvas dangus, koks būna, kol gerai neišaušę. Žalia rasota žolė. Ir medžiai.. Lyg per savaitgalį būtų pasidarbavęs nematomas dailininkas, kurio mėgstamiausios spalvos – rausva ir geltona 🙂

Vaikystėje mėgau taškyti teptuku įvairiaspalves plunksneles ant popieriaus lapo. Panašiai darbuojasi ir jis: tekšt, tekšt, tekšt.. Susiprask: žiūrėk ir grožėkis 🙂

Tą ir dariau. Minutę. Kol stovėjau prie perėjos. Nebuvo nė menkiausio vėjelio. Nuo beržo krito mažyčiai gelsvi lapeliai. Ne krito – šoko, sukosi ore kaip miniatiūrinės balerinos ir tyliai tyliai gulė praeiviams po kojom..

Šiandien jis buvo gražus. Štai toks..