_gaq.push(['_trackPageview']); (function() { var ga = document.createElement('script'); ga.type = 'text/javascript'; ga.async = true; ga.src = ('https:' == document.location.protocol ? 'https://ssl' : 'http://www') + '.google-analytics.com/ga.js'; var s = document.getElementsByTagName('script')[0]; s.parentNode.insertBefore(ga, s); })();

Filmukas

Posted in Uncategorized on sausio 28th, 2011 by Lolka

Žiūrėjau, žiūrėjau tą filmuką, patyliukais svajodama apie tokias galias 😉 O, jei galėčiau.. Sukčiau ir sukčiau, į ten, kur šilta ir jauku, taip jauku, kad, atrodo, savaime sprendžiasi viskas, kas dabar neduoda ramybės.

Žinau, kad nesu vienintelė, kuri mielai sukinėtų savo ASMENINĮ filmuką, modeliuodama patį optimaliausią variantą. Daug kas ne tik svajoja, bet ir prasuka jį pagal galimybes, be gailesčio atsikratydamai to, kas kliūna, skaudina, be ko, atrodo, galima nesunkiai apsieiti.Tik va galvoju.. kiek nebaudžiamam galima jį prasukinėti?.. Ir iki kokios ribos. Kad finiše nebūtų gaila, jog liko tiek nedaug..


We Wish You a Merry Christmas..

Posted in Uncategorized on gruodžio 24th, 2010 by Lolka

Šiltų, jaukių ir ramių Jums švenčių, blogiečiai:)

Für Elise

Posted in Uncategorized on spalio 16th, 2010 by Lolka

Mestelėjo rokiškis anąkart tokią idėją, tai mano palėpėj kelias dienas skamba šitos – pakaitom 😀

Naktis

Posted in Uncategorized on spalio 3rd, 2010 by Lolka

Giedra naktis.. Ir mėnulis visai simpatiškas: šiek tiek apdilęs, bet palydovas visai neprastas, ypač tamsiose pakampėse..:) Nedaug ėjau, tai taip ir nesupratau: čia jis mane lydėjo, ar aš jį sekiau.. Žodžiu, nei kas ypatingo, nei ką, bet ant melancholijos patraukė:) Tai va, radau, klausau ir.. net patinka:)

Rudenėja..

Posted in Uncategorized on rugsėjo 27th, 2010 by Lolka

Nemėgstu rudens. Pavasarį, vasarą myliu. Rudens – ne. Jis – lyg pilka šmėkla, atsirandanti netikėtai iš nežinia kur. Nežinia kodėl. Šmėkla, atimanti viską: spalvas, žydrą dangų, medžių lapus, šiltą vėją, saulėlydžius. Viską. Net jausmus.

Bet šiandien jis buvo gražus :) Ryte, kai ėjau į darbą. Jokio vėjo. Pilkšvai melsvas dangus, koks būna, kol gerai neišaušę. Žalia rasota žolė. Ir medžiai.. Lyg per savaitgalį būtų pasidarbavęs nematomas dailininkas, kurio mėgstamiausios spalvos – rausva ir geltona :)

Vaikystėje mėgau taškyti teptuku įvairiaspalves plunksneles ant popieriaus lapo. Panašiai darbuojasi ir jis: tekšt, tekšt, tekšt.. Susiprask: žiūrėk ir grožėkis :)

Tą ir dariau. Minutę. Kol stovėjau prie perėjos. Nebuvo nė menkiausio vėjelio. Nuo beržo krito mažyčiai gelsvi lapeliai. Ne krito – šoko, sukosi ore kaip miniatiūrinės balerinos ir tyliai tyliai gulė praeiviams po kojom..

Šiandien jis buvo gražus. Štai toks..

Sausainiai..

Posted in Uncategorized on rugsėjo 23rd, 2010 by Lolka

 

Istorija iš interneto gelmių, platumos ir ilgumos nežinomos, bet šypseną ir simpatiją autoriui sukelia .. 😀

Veiksmas vyko Latvijoje, ten turėjau mažumėlę reikalų, o namo grįžti teko traukiniu. Na, atėjau i stotį per anksti, nes neteisingai supratau, kada turi išvažiuoti tas traukinys. O gal Latvijos Geležinkeliai neteisingai suprato, kada turi išvažiuoti tas traukinys.

Todėl, pamatęs kioske lietuvišką laikraštį su kryžiažodžiu, nusipirkau ir nuėjau i bufetą išgerti puodelio kavos.  Nusipirkau kavos ir sausainių prie jos. Nešinas visa šita ką tik įsigyta nuosavybe nueinu ir atsisėdu prie vieno stalelio.

Dabar nupasakosiu išsidėstymą.

Aš sėdžiu už stalo. Man iš kairės laikraštis. Man iš dešinės puodelis su kava. Stalo viduryje sausainių pakelis. Kitapus stalo sėdi vyrukas, kuris jau sėdėjo, kai aš atėjau. Jis atrodo visai paprastai – portfelis, kostiumas. Neatrodė, kad jis galėtų pasielgti kaip nors keistai.

Ir netikėtai jis palinko link stalo, pasiėmė sausainių pakelį, praplėšė jį, išsiėmė vieną sausainį ir … suvalgė:). Tokiomis aplinkybėmis aš buvau priverstas nekreipti dėmesio. Nes tokiems dalykams mes juk nesame ruošiami, ar ne? Aš perkračiau visą savo sielą – ir aptikau, jog visame mano auklėjime, patyrime, arba netgi pirmykščiuose instinktuose nėra nieko, kas man nurodytų, kaip atsakyti kažkam, kas paprastų paprasčiausiai, ramiausiai, sėdėdamas tiesiai priešais mane pavagia vieną mano sausainį.

Aš įnirtingai spoksojau i kryžiažodį, nesugebėjau atspėti nė vieno žodžio, gurgštelėjau kavos, ji pasirodė pernelyg karšta gerti, todėl nieko kito  nebeliko.  Aš susitelkiau. Paėmiau vieną sausainį, iš visų jėgų stengdamasis nepastebėti, kad pakelis jau paslaptingai praplėštas… Aš kovojau už savo teises, ir dar kietai:)

Aš suvalgau tą sausainį. Suvalgau labai išraiškingai ir matomai, kad anam neliktų jokių abejonių dėl to, ką aš darau. O anas pasiėmė kitą. Paėmė kitą sausainį ir jį suvalgė. Aiškiai kaip diena. O bjauriausia tai, kad aš nieko nesakiau pirmą kartą, todėl atrodė kažkaip net dar nepatogiau pradėti aiškintis šį klausimą po antrojo karto.

Vėl įbedžiau akis į kryžiažodį, vėl nesugebėjau nieko sugalvoti, todėl parodžiau ryžtingumą ir pasiėmiau dar vieną sausainį. Ir mudviejų akys sekundėlei susitiko. Ir abu nukreipėme žvilgsnius šalin.

Ore po truputį kaupėsi krūviai.

Aplink stalą tvyrojo šiokia tokia įtampa.

Šitaip mes ištuštinome visą pakelį.

Jis, aš, jis, aš…

Na, jame tebuvo aštuoni sausainiai, bet dabar jau atrodė, kad tuos sausainius valgome visą gyvenimą.

Kai tuščias pakelis gulėjo tarp mūsų kaip nukautas, tas vyriškis pagaliau atsistojo ir pasišalino.

Aš, suprantama, atsidusau iš palengvėjimo.

 Taip jau atsitiko, kad po minutės pasigirdo kvietimas į mano traukinį, todėl aš užbaigiau kavą, pakėliau laikraštį..

o po tuo laikraščiu… buvo MANO sausainiai…

 

Hello world!

Posted in Uncategorized on rugsėjo 22nd, 2010 by Lolka

Išsigandau, kad neliks vietos (!) ir nusprendžiau įsigyti sandėliuką :)

Vis šioks toks turtas, o ir bename būti nesinori..

Labas..:)

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos