Mano palėpė

Žiūrėjau, žiūrėjau tą filmuką, patyliukais svajodama apie tokias galias 😉 O, jei galėčiau.. Sukčiau ir sukčiau, į ten, kur šilta ir jauku, taip jauku, kad, atrodo, savaime sprendžiasi viskas, kas dabar neduoda ramybės.

Žinau, kad nesu vienintelė, kuri mielai sukinėtų savo ASMENINĮ filmuką, modeliuodama patį optimaliausią variantą. Daug kas ne tik svajoja, bet ir prasuka jį pagal galimybes, be gailesčio atsikratydamai to, kas kliūna, skaudina, be ko, atrodo, galima nesunkiai apsieiti.Tik va galvoju.. kiek nebaudžiamam galima jį prasukinėti?.. Ir iki kokios ribos. Kad finiše nebūtų gaila, jog liko tiek nedaug..